- šūstis
- šū́stis sf. (1) žr. šūsnis: 1. Š, OGLII244, NdŽ, KŽ, Slnt Šūstys virbų ir medžių, išrautų su kelmais, stovėjo ir džiūvo šakalynėje – bent dvejiem metam kuro Vaižg. Ant stalo didelė šūstis laiškų rš. Bulbų prikasėm ben kelias šū́stis Vžns. ║ NdŽ Prie klėties kūpsojo tvarkingomis šūstimis sudėlioti drenažo vamzdžiai rš. ║ Š, KŽ laužas kam deginti: Laužas, šū́stis BŽ213. 2. Dargi man šūstis paskaitų Vaižg.
Dictionary of the Lithuanian Language.